Susipažinau su Karolina dar vaikystėje. Mūsų tėvai bendravo šeimomis, tai dažnai nieko kito nelikdavo, kaip prižiūrėti tą mažą aikštingą mergiūkštę. Man, keliais metais už ją vyresniam, atrodė, kad nėra bjauresnio padaro nei ta dvejomis kasytėmis padabinta tėvų draugų dukra. Tą laiką, kurį praleisdavau su ja, mieliau būčiau pralakstęs kieme su draugais, vaikęs varnas ar dar ką. Iš esmės, bet kuri veikla man būtų buvusi naudingesnė už Karolinos priežiūrą.
Todėl, matyt, man ir netrūko tos šeimos bendravimo, kaip mano tėvams, kai išsikraustėm į kitą miestą. Tiesą pasakius, aš juos visai užmiršau. Tuo labiau, kad po kelerių metų man prasidėjo paauglystė, draugai, merginos. Vėliau studijos. Gyvenimas tekėjo sava vaga.
Ir štai dabar man 25 metai
Aš stoviu priešais nuogą Karoliną ir galvoju: kaip tau, kvaily, pasisekė. Jos krūtys tobulos. Apvalios kaip melionai, telpantys į delnus. Sėdmenys… Ak tie sėdmenys! Suimi ir, rodos, visas pasaulis gali būti tavo. Ir užtenka vieno nekalto bučinio jai į kaklą, kad jos speneliai papurstų taip, kad jausčiau juos nesvarbu apsirengus ji ar ne. Ir tai darydamas visada galvoju, kaip man pasisekė, kad prieš keletą mėnesių turėjau nuvežti savo tėvus aplankyti jos šeimos.
Ten mes ir susitikom
Užteko man pamatyti tuos tamsius plaukus, rudas akis ir aš supratau, kad ji bus mano. Ji tiesiog privalo būti mano. Aš užtrukau ją mergindamas. Ne kiekvienas restoranas jai tiko – išlavintas skonis darė savo. Kituose ji turėjo pernelyg daug pažįstamų – šefų, someljė, savininkų. Apie kino teatrą net pagalvot negalėjau. O teatro pasirodymams reikėjo laukti premjerų. Bet man pavyko. Padariau viską ir štai ji stovi priešais mane šiek tiek praskyrusi lūpas ir laukia, ką aš darysiu toliau.
Todėl aš suimu ją už sėdmenų ir prisitraukiu prie savęs
Ji atsidūsta. Švelniai bučiuoju jos kaklą, kol pajuntu spenelius, besiremiančius man į krūtinę. Ne, į lūpas aš jos nebučiuosiu, tegu kankinasi kol man ranka suka ratus ant jos klubo, aukštyn žemyn šlaunimi. Stumteliu dubenį link jos. Ji aikteli.
Laikas kitai fazei. Lūpomis leidžiuosi žemyn
Kol pasiekiu krūtis, kurias apsuku ratu. Lyžčioju tol, kol pasiekiu spenelius, kurie, jei turėtų rankas, būtų jas ištiesę ir maldautų prisilietimo. Krimsteliu. Ji pritupia. O kol žaidžiu su speneliais galiu ranka liesti ją ten. Pirštų pagalba šokti su jos klitoriumi. Ir elgsiuosi taip tol, kol ji nebegalės pastovėti. O tada… Tada ateis metas trečiai fazei.
O jos ilgai laukti nereikia. Pirštais įsmukęs į ją pajuntu
Kad ji pasiruošusi ir laukia. O jos krūptelėjimas tampa ženklu man dėtis prezervatyvą. Po kelių sekundžių mes jau vienas asmuo. Aš ir Karolina, kurioje judu pirmyn ir atgal negalėdamas sustoti. Ir tai padarysiu tik tada, kai bebučiuojant kaklą pajusiu jos artėjantį orgazmą. Tai bus ženklas atsipalaiduoti ir man. Nes šiandien mano tikslas – orgazmas vienu metu.
Man tai pavyksta. Ir kol mes dabar gulim ant žemės, šalia lovos, galiu stebėti ją ramiai snūduriuojančią mano glėby.