Mano pirmasis kartas vyko dar šią vasarą, būnant Palangoje prie jūros. Tuo metu man buvo jau devyniolika, o nuo šio rudens pradėjau pirmuosius studijų metus. Iš esmės viskas jau rodė į brandų gyvenimą, tik vis dar trūko antrosios pusės…
Iki šiol nebuvau turėjusi nei vieno vaikino
Tikrai nesu labai neišvaizdi, bet koją šioje srityje neabejotinai kišo socialinių įgūdžių trūkumas. O gal tiesiog nenorėjimas jų lavinti – kur kas mieliau laiką leisdavau su savimi, o ne kitų apsuptyje.
Na, bet kalba ne apie tai, o apie tą saldų rugpjūčio pabaigos vakarą, kurio metu su viena iš savo draugių turėjau susitikti prie pat Palangos tilto. Bet mano draugė galvojo kiek kitaip – ji, sakydama man vieną, galvoje turėjo visai ką kitą, pasiūlydama tuo pačiu metu prie tilto vietoj jos pasirodyti geram jos draugui.
Aukštas ir iškalbus vaikinas iš kart patraukė mano žvilgsnį, o kai iš tolumos patraukė tiesiai prie manęs, netekau žado. Bet pasimetimas ir pyktis ant draugės dėl slaptų jos kėslų išsisklaidė ganėtinai greitai, kadangi su juo – Ryčiu – laiką leidome išties puikiai. O neabejotinai įspūdingiausiu to vakaro momentu tapo pati jo pabaiga, kurią praleidome kiek artimiau nei įprasta…
Gal viskas gali pasirodyti kiek per greitai
Bet aš to norėjau ir jaučiausi pasiruošusi. Gali pasirodyti naivokai, bet atrodė, kad mes vienas kitam skirti. Retkarčiais vis pagalvodavau, kad čia tik šios akimirkos svaigulys, bet pasidaviau jo rankoms. Man pasirodė, kad jis žino ką daro. Tiek liesdamas mano krūtis, tiek žemiau juostos jis nesielgė šiurkščiai.
Viską lengvino mano apranga – lengva suknelė
Tereikėjo ją pakelti ir patraukti kelnaites į šoną. Pirmasis dūris man tikrai nepatiko. Bet po kelių lėtesnių, kurie buvo derinami su švelniais bučiniais, leido labiau atsipalaiduoti. Nors to išsvajoto didžiojo O nepatyriau, bet buvo gera.
Ir tai vyko ne bet kur, o prie pat Baltijos jūros, į kurią ryškiai švietė debesų neuždengtas mėnulis. Trumpai tariant – tai buvo idilė, apie kurią veikiausiai ganėtinai dažnai pasvajoja praktiškai visi didieji romantikai. Ir jie neabejotinai mielai pasvajoja apie tolimesnę šios istorijos eigą, kuri mano atveju yra tikrų tikriausia realybė – su minėtu vaikinu bendraujame jau keletą mėnesių, o prieš keletą dienų sulaukiau ir jo, nors ir ankstyvo, bet labai nudžiuginusio prašymo ateityje būti jo žmona.