Tu vis rašei ir gundei savo žodžiais, aš patyliukais džiaugiausi dėl jų. Buvau laiminga, kad rūpiu kažkam, kad aš reikalinga. Ir stai tu stovi tarpduryje, gražus ir nuostabus kaip niekada. Įeidamas skaniai ir godžiai mane pabučiuoji, aš atsakau tuo pačiu. Velnias kaip aš Tave myliu, kaip Tu man reikalingas. Pokalbiai, šnekos apie nieką, aš vaikštau netekusi žado, apkabinu Tave, vėl atsitraukiu, man kartu sunku, nes tu čia su manimi ir tik šiandien. Temsta, danguje tiek daug žvaigždučių ir viena žvaigzdutė mano kambaryje, tai tu. Man sunku kvėpuoti, tu čia mane pabučiuoji, čia vėl atsitrauki ir gundai savo kerinčiomis akimis….tu toks gražus, aš tokia gležna pries tave, tačiau negaliu pratarti nė žodžio, tik atsisėdu ant tavęs, stipriai apkabinu ir niekaip negaliu pratarti žodžių, akyse tik ašaros ir mintys, koks tu man brangus ir kaip aš tave myliu. Pargriuname ant lovos, tu viršuje, aš apačioje, bučiuoji Tu mane, bučiuoju aš tave. Einu iš proto dėl gražaus tavo kūno, jis nepakartojamas, jis vienas iš gražiausių kūnų kiek aš turėjusi. Tu mane nurengi, iš to karščio nepastebėjau kaip dingo tavo rūbai nuo tavęs. Rankytėmis tyrinėju tavo gražiai sudėtą kūną, man gražus kiekvienas tavo lopinėlis. Tu bučiuoji, o aš kaip maža mergaitė kartoju žodžius ne ne. Bučiuoji mano krūtis, kandžioji mano spenelius, kaip koks žaltys raitaisi mano kūnu. Tarp savo krūtų pajuntu tavo pasididžavimą ir jis nulieto grazumo ir aš jį myliu. Myliu tave visą. Tenkinu tave ranka, glamonėju, bet negaliu tau atsiduoti, nors beprotiškai myliu……Tu man reikalingas. Tu įšėjai ir negrįžai ir taip aš tau neparodžiau, kad as esu tik tavo ir kad tik tavęs noriu. Tai pirmas kartas, kai aš sustabdžiau viską ir neatsidaviau žmogui, kurį myliu iš visos širdies, bet jam būčiau buvusi reikalinga tik nakčiai…jis įšėjo….