Buvo Naujųjų Metų šventės išvakarės, kai aš su savo mergina lankiausi pas savo brolį. Po keleto valandų pašnekesių, skanaus maisto bei gaivinančių gėrimų, nusprendėme, jog namai galėtų būti ir šiltesni, todėl pasiėmęs degtukų nusileidau į namo rūsį ruošdamasis pakurti krosnį. Suskaldžiau keletą malkų bei lėtai dėjau jas į krosnį, mąstydamas apie tą vakarą pasakytus dalykus, kai staiga pajutau kažkieno ranka ant savo sėdmenų.
Atsisukęs išvydau savo merginą, kuri šypsodamasi apsivijo aplink mane savo rankomis bei priartino savo lūpas prie manųjų. Atstūmiau ją, teigdamas jog dabar nėra tinkama vieta ir tinkamas laikas aistrai. Vis dėlto, ji buvo atkaklesnė nei galėjau pamanyti – jau po keleto akimirkų gulėjome ant pjuvenomis numargintos rūsio vietos bei džiaugėmės vienas kitu. Iš pradžių ji aistringai pradėjo čiulpti mano pimpalą, tada aš pradėjau jai laižyti putką. Iš pradžių vienas kitam, po to abu vienu metu, jausmas buvo nerealus. Neilgai trukus aš įsiskverbiau į jos drėgną putę ir pradėjau aistringai judėti, vienu momentu mano panelė norėjo šaukti iš pasitenkinimo, tačiau teko užspausti jai burną, nes brolis galėjo išgirsti mūsų aistros protrūkį.
Tai netruko ilgai – jau po dešimties minučių kiekvienas traukėme savo keliais. Vis dėlto, šis pirmasis kartas man visą gyvenimą įsimins ne tik dėl to, tačiau ir dėl to, kas nutiko vėliau. Vis dar apraizgytas meilės bei jausmų pančiais buvau pamiršęs tai, jog krosnies kūrimas jau buvo pradėtas, todėl pasibaigus visam reikalui krosnies temperatūra buvo žymiai didesnė nei turėtų būti. Teko bent pusvalandį plušėti esant ties krosnies bei galbūt netgi ir viso namu sprogimo riba, tačiau gerai tai, kas gerai baigiasi – viską sutvarkyti pavyko, kas leido vieninteliams sprogimams tą naktį būti tik sprogstantiems fejerverkams Naujųjų Metų šventės danguje. O po to sekė pirmojo karto tęsinys, tik jau grįžus į savo namus – antrasis, trečiasis, ir visi kiti kartai…
Galėčiau apie šią naktį kalbėti ir kalbėti be perstojo, tačiau lįsti į prisiminimus labiau nei reikėtų yra tiesiog neverta, kadangi ne ką blogesnė ir dabartinė realybė. Mergina, kuri yra pagrindinė šios istorijos herojė, šiuo metu yra mano žmona, o namuose jau laksto ir trejų metų mūsų abiejų sūnus. Gyvenimas vis dėlto tikrai gražus, argi ne taip?