Tikrai žinau, kad tai žąsino kaklas. Mat buvo Kalėdos ir kepėme žąsį, bet po to, kai vyrai ištyrė, pasirodo kepėme ne žąsį, o žąsiną. Atrodė, kad viskas šventės nebebus… visi kep žąsį, o pas mus ne tas paukštis. Bet viskas baigėsi gerai. Pasirodo ir visiškai absoliučiai šventinis Žąsinas buvo suvalgytas, riebūs pirštai nulaižyti, o vyno taurės nučiupotos ir jau visai nebegražios, tačiau visi sotūs laimingi, linksmi, apsivalgę ir visai nebuvo tos Pasaulio pabaigos. Bet apie tai parašysiu sekančiame “opuse”. Viskas gerai, reiškiasi bus dar daug Kalėdų, Velykų, Gimtadienių ir šiaip visokių kitokių švenčių. Galite paskaityti mano rašyta straipsnį apie mitus apie sveiką mitybą. Jį rašiau specialiai gyviau.lt straipsnių katalogui.
Visiems nuoširdžiai linkiu dar daug tokių švenčių ir padėkoti, kad skaitote, o gal ir gaminate pagal mano rašliavas ir receptus. Ačiū Jums visiems:)
Kadangi šiandieninis rašinys arba kaip prisiminiau savo žodyne naują žodį “opusas” apie žąsino kaklo sriubą, tai nenukrypstant toli turiu papasakoti, kaip tokia sriuba gimė. Visų pirma nusprendžiau šventes švęsti ekonomiškai, be persirijimų, tad stengiausi ir šaldytuvo turinį išlaikyti saikingai pripildytą. Turguje nupirktas žąsinas pasirodo turėjo ir labai ilgą kaklą, o šis buvo ne prie viso kūno, bet jau žiauriai nupjautas ir dar su oda nulupta. Pasiėmusi aš tą kaklą kaip špagą pradėjau mojuoti ir isteriškai galvoti ką čia tokio išgimdžius. Nekepsi, nes bus sausas ir kaip svečiams paduosi tokį graužti…palaikys nesvetingais. Virti? Va ir mintis, antrą Kalėdų dieną, bus labai gerai atsigauti sriubytės. O kokia tinka sriuba, kad jaustųsi žąsienos aromatas, būtų nepersunki ir kokios dar nevalgėme… juk dar Šventės. Tad ir ir sriuba turi būti šventiška.
Na, tikrai aš čia neįprastai pati sau išsiplėčiau, bet dabar prie esmės.
Sriuba iš žasies kaklo
Žąsino kaklo sriubai naudojau:
- 1 žąsino kaklą
- 3 vid. dydžio svogūnus (arba 2 dideli)
- 1/4 nedidelio kopūsto
- 1 nedidelę morką
- 2 didokas bulves
- 2 skilteles česnako
- 1 stiklinę balto sauso vyno
- 3 stiklines vandens
- 1 valg.šaukštą medaus
- kvepiančiųjų pipirų grūdeliais
- lauro lapų
- druskos
- aliejaus
- 1 šaukštą sviesto
- smulkintų salierų lapelių
Sriubos paruošimas:
- Supjaustau kaklą nedideliais gabalėliais. Svogūnus ir česnako skilteles sukapoju, morką sutarkuoju burokine tarka.
- Kopūstus smulkiai sukapoju, ne kaip mes įpratę juostelėmis, bet kubeliais ir nedidukais. Kodėl? O gi todėl, kad visa sriubos struktūra būtų kuo labiau vienoda.
- Svogūnus suberiu į keptuvę, kurioje ištirpinau šaukštą sviesto ir apie šaukštą aliejaus. Maišau, kol šie pasidaro skaidrūs ir lengvai pradeda gelsti, sudedu medų ir išmaišau, tada suberiu sukapotus česnakus ir toliau lengvai maišydama ant nedidelės ugnies kepinu. Tik jokiais būdais neprikepiname. Įpilu 1/2 stiklinės vyno ir vėl lengvai išmaišau, sudedu kaklo gabalėlius ir palieku troškintis apie 15 min.
- Kopūstus išmaišau su morkomis ir lengvai tarp delnų paminkau, kad šiek tiek atsirastų sulčių. Dedu į atskirą keptuvę su aliejumi, bei išsiskyrusiomis iš minkymo sultimis ir pastoviai maišau, kad neprisviltų, bet įgautų kepto kopūsto kvapą. Kai šie jau sako, kad tuoj norėsim prikepti, supilu vyną, išmaišau. Visas procesas trunka apie 15 min.
- Tada supilu kopūstus į svogūnų ir žąsino kaklo mišinį. Išmaišau, kai šių kvapai susijungia, sudedu likusius prieskonius, vandenį. Verdu 30 minučių.
- Tada įpjaustau stambiais gabalais supjaustytas bulves ir po 10 min. viskas paruošta.
Svarbiausia, kad sriuba gavosi nuostabaus aromato, beveik kaip svogūnų sriuba. Lengvai salstelėjusi su juntama rūgštele. Visi sakė, kad nuostabiai skani sriuba…o aš tikiuosi, kad nemelavo, nes ir man patiko. Verta buvo tiek kuistis prie puodų 🙂