Tikėjimas
Apie Laišką efeziečiams
Petras Plumpa
Šio Pauliaus Laiško žodžiai turėjo ryškų atgarsį dabartinių laikų – pastarojo šimtmečio – krikščionims. Įsiklausykime:
– Jis [t.y. Dievas] dosniai apdovanojo mus savo malone su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje (Ef 1,8–10).
Reikia pažymėti, kad į lietuvių kalbą arkivyskupo J. Skvirecko iš Vulgatos išverstas šio Laiško tekstas skamba kitaip, būtent:
– Dievas davė mums pažinti savo valios paslaptį, taip, kaip jam patiko; kaip jis buvo savyje nutaręs, laiko pilnybei įvykus, atnaujinti Kristuje visa, kas yra danguje ir kas žemėje.
Taigi, vietoje žodžių „suvienyti Kristuje“ buvo išversta „atnaujinti Kristuje“. Tokiam vertimo skirtumui tikriausiai turėjo reikšmės tai, kad kunigas Č. Kavaliauskas Naująjį Testamentą vertė iš graikų kalbos, o arkiv. J. Skvireckas – iš lotyniško Vulgatos vertimo. Lotyniškas žodis Instaurare reiškia restauruoti, atstatyti, atgaivinti; įkurti, įsteigti.
Šią Pauliaus Laiško citatą ypač pabrėždavo 1903 m. išrinktas popiežius Pijus X, todėl jau pirmojoje savo enciklikoje „E supremi apostolatus cathedra“ ragino rūpintis visa atnaujinti Kristuje, ypač atnaujinti religinį, dorinį ir socialinį gyvenimą. Enciklikoje atskleisdamas savo programą, jis nurodė, kad „Visa atnaujinti Kristuje“ yra jo pontifikavimo tikslas. Todėl ir vėliau daugiausia dėmesio popiežius skyrė tiesioginiams Bažnyčios interesams. Jis ragino visus tikinčiuosius kuo dažniau, – jei įmanoma, kasdien, – priimti šv. Komuniją. Taip pat ragino vaikus eiti Pirmosios Komunijos vos tik pasiekus sąmoningo suvokimo amžių.
Į tokį popiežiaus raginimą atkreipė dėmesį ir to meto lietuviai katalikai, 1911 metais pradėję ateitininkų judėjimą. Pirmajame žurnalo „Ateitis“ numeryje šio judėjimo ideologas Pranas Dovydaitis rašė: Pasilikę Kristaus Bažnyčioje, kuri yra paties Kristaus kūnas, mes prieš visą pasaulį skelbiame: Instaurare omnia in Christo (Ef 1,10) – viską atnaujinti Kristuje. Tai skelbiantieji prisiimame ant savęs pirmutinę ir didžiausią pareigą atnaujinti Kristuje save, atnaujinti Kristuje savo gyvenimą, parodyti savo gyvenimu, savo gyvenimo darbais ir poelgiais, kad mums tie žodžiai tai ne tuščia frazė, kad mes savo gyvenime vadovaujamės kitokiu mokslu ir kitokiais principais, kad mes savo gyvenime siekiame kitokio tikslo.
Pijus X 1905 metais paskelbtame dokumente „Il fermo proposito“ rašė: „Viską atnaujinti Kristuje visada buvo Bažnyčios šūkis, ir ypatingai jis yra šiuo pavojingu mūsų laiku, kurį gyvename. Atnaujinti viską, ne bet kaip, bet Kristuje.“
Tačiau reikia pažymėti, kad žodis „atnaujinti“ turi daugiau deklaratyvų, raginantį, ideologinį atspalvį. Kadangi Paulius savo laiškus rašė graikiškai, tai ir tiesioginis Č. Kavaliausko vertimas iš graikų kalbos labiau atitinka jo giluminę mintį, todėl ir aptartoji Laiško efeziečiams mintis turėtų būti įteisinta nuolatinėje lietuvių vartosenoje, būtent: kad Dievas panorėjo (...) visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje (Ef 1,9–10.
Įdomu, kad kardinolas Vincentas Sladkevičius, kuris buvo ateitininkas, 1989 m. lapkričio 25–27 d. Vilniuje įvykusiame Ateitininkų federacijos atkuriamajame suvažiavime kalbėdamas specialiai išplėtojo mintį, kad ateitininkai turėtų akcentuoti ne atnaujinimą, bet suvienijimą Kristuje, nes tikrasis atsinaujinimas ir įvyksta būtent per susivienijimą su Kristumi! Atrodo, kad būtent taip šiuos apaštalo žodžius suprato ir popiežius Pijus X, todėl ragino visus tikinčiuosius kuo dažniau priimti šv. Komuniją, taip pat ir vaikus skatino eiti Pirmosios Komunijos vos pasiekus sąmoningą amžių.
Lietuvoje šį Pijaus X raginimą rimtai ir uoliai priėmė „Ateitininkijos tėvas“ prof. Pr. Dovydaitis. 1921 m. Ateities 1–3 nr. profesorius paskelbė straipsnį „Dešimt metų ir kaip toliau“, kurį laikė ateitininkų programa. Tai buvo kvietimas, pasiekus tautai laisvę, ryžtingai pasukti krikščioniškojo tobulėjimo keliu. Jis rašė: Jei mes tikrai branginame Kristų, privalom drąsiai atsakyt: štai mes būsim šventaisiais. To ateitininkiškojo šventumo požymis turėtų būti inteligentinis Kristaus dvasios darbas šių dienų visuomenėj. Pagrindinis tokio šventumo šaltinis yra Švenčiausioji Eucharistija, kuri yra visos Kristaus tikinčiųjų draugijos centras, žmonijos atsinaujinimo sąlyga, šventybės pradas.
Deja, šį Pr. Dovydaičio kvietimą priėmė tik dalis ateitininkų, o kiti gal manė, kad galima ką nors „atnaujinti Kristuje“ be artimo gyvenimo su Kristumi... Tad faktiškai teko apsiriboti moksleivių ir studentų eucharistininkų būreliais.
Šia vienybės su Kristumi tema būtų galima ir reikėtų kalbėti labai daug, nes tai yra aktualiausias šių laikų klausimas.
„Ateitis“, 2009 m., Nr.4
